- triūbininkas
- 1 ×triūbiniñkas sm. (2): Triūbiniñkas yra kubilas pravare, kur įstatyti triūbai J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
triūbininkas — 2 ×triū̃bininkas ( inykas OGLII286), ė smob. (1) KII112, NdŽ kas pučia dūdą, trimitą, trimitininkas: Į šermenis buvo i triū̃bininkai – gražiai palaidojo Rsn. Vestuvėms buvo pakviesti triūbininkai rš. Išvydo ten vamzdinykus ir triū̃binykus DP371 … Dictionary of the Lithuanian Language
triūbas — ×triū̃bas sm. (2) KŽ; S.Dauk žr. triūba: 1. Piemuo su triūbu triūbuoja J. 2. Triūbininkas yra kubilas pravare, kur įstatyti triūbai J … Dictionary of the Lithuanian Language
triūbažaidis — ×triūbažaidis ( ys?), ė (hibr.) smob. SD311, Sut žr. 2 triūbininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
triūbočius — ×triūbõčius (brus. тpyбaч) sm. (2) NdŽ žr. 2 triūbininkas: Turėjo a dešimt triūbõčių Bsg … Dictionary of the Lithuanian Language
trūbininkas — 2 ×trū̃bininkas, ė smob. (1) K, NdŽ, OGLII286, Sg, Grdm, End, Kl, Slnt, Krt, Plt, KlvrŽ; Q644, R, MŽ, Sut, N žr. 2 triūbininkas: Paėmė trū̃bininkus, paėmė giedotojus, žmonis suvadinėjo Trk. Muno tėvas buvo trūbininkas, ans liuob eiti par veselias … Dictionary of the Lithuanian Language